Tarp saulėtų dangaus debesų,
Prie gyvenimo vilties marių,
Nuo karštos žiemos bedugnės
Iki šaltos vasaros širdies,
Išaugo spalvinga pasaulio rožė,
Ten nenueisi- prarys bedugnė,
Ten nenuplauksi- įtrauks marių srovė,
Ten nenuskrisi- sudegs sparnai,
Ji nepriklauso nei skausmui, nei palaimai,
Ji nesupranta, kas gera, kas bloga,
Ji teturi vartus- nirvanos sparnus.