Mėnulio dukra

iš mėnulio dulkių
ir jos ašarų
  paprastos motinos rankos
  nulipdė angelą
kad saugotų
jos dukrą laumę
  ar dėl motinos tikėjimo
  ar dukros nevaikiško
  akių žvilgėjimo
mažoji šypsojosi lemtingai
  degė liepsna
  po amžių nugludintais klodais
ateis
  magiškoji protėvių dvasia
užburs
  rūpestingas veidas įtikėjo
mažylė pelenų plaukais
  nepaprasta
bet sudegė tikėjimas
stebuklais
  metų liepsnose
liko lengvas
  mėnesienos vėjas
  jaunuolės širdyje
garbanom paslėpus
rausvą veidą
  šypsojos ji lemtingai