ateis

pasiilgau žodžių tavo nesakytų
nesugėrė jų geltonos sienos
aš prašau paklodės kad kas rytą
bet burbėdamos surinko jau šlavėjos
basomis seku cukrų į kavą
nematau poryt dar čia stovėjom
plika tuščia neramu žengiu į pradžią
ir neliko jau kartumo man po kojom
nesakyk nereikia lai pabąla
kosulys užmigs ateis rytojus