Tequila Sunrise

Visą vakarą žiūrėjau į jo rankas. O ant scenos staipėsi deep blonde juoda suknute.

Mąsčiau: ar vyrai gali sirgti anoreksija? Tada bent jau tiksliai žinai, ko trūksta. Angliavandenių ir baltymų, vitamino B, C ir A. Šaltis išvalo protą. Badas – taip pat. Nedidelė lėkštė salotų tampa galimybe išgyventi.

Kai negali pietauti su mylimu žmogumi, nevalgyti – paprasčiau.

Nepietavome kartu jau du metus, o mašinos vis dar patinka – tos pačios.  Vasarnamiai – taip pat. Tokios trobiūkštės vidury miško, iki kurių net ir džipais nuvažiuoti nelengva.

- Ar galime pasikalbėti?
- Galim.

Pažiūrėsime dešimt minučių – vos vos atlaikydami žvilgsnį – ir viskas bus aišku. Suaižės stiklas akinių rėmeliuose.

Cigaretės pelenai nervingai nukratomi į patį peleninės vidurį. Ilgais pirštais. Šakutė ir peilis paliekami neparagauto patiekalo lėkštėje. Išgąstis padavėjos akyse. Barbenimas pirštais į stalo paviršių.

Du Tequila Sunrise, kuriais nesusidaušime.

Išėjai po rokenrolo. Apsidairiau vis dar tylėdama.

X vilkėjo žaliai pilkus marškinėlius, kuriuos nutraukdama dantimis, jausčiau tavo odą. Aštriai dantimis marškinėliai suplėšyti būtų ir padalinti per pusę. Būčiau sentimentali. Saldi. Romantiška. Pagal pageidavimą.

Teikianti džiaugsmą ir prasmę.


---------
„Perduoki linkėjimų mamai“ – pasakė išeidamas. Pusryčių nebuvo – jos šaldytuvas buvo tuščias, tušti buvo kavos indeliai ir cukrinė. Vos uždariusi duris, ji pradėjo siurbti kilimą. Buvo pamišusi dėl tvarkos ir jai vaidenosi, kad visur plaikstosi šviesūs jo krūtinės plaukeliai.

Aušta.
Kyla saulė tekiloje.