13 Buto Istorija

I veiksmo drama


VEIKĖJAI:

Indrė – 13 buto gyventoja;
Mantas – Indrės vaikinas;
Monika – Indrės geriausia draugė;
Steputė – Indrės kaimynė;
Justas – Indrės viršininkas;
Darius – Indrės kaimynas iš viršaus.




Tamsu. Ant scenos padrikai stovi sustingę 3 žmonės (2 merginos ir vaikinas). Ramūs. Veidai be emocijų. Kalba nejudindami nei kūnų, nei veidų. Žiūri tiesiai į žiūrovus. Prožektorių šviesos po vieną apšviečia pradėjusių kalbėti veidus, o pasakius paskutiniuosius žodžius staigiai persijungia prie kito pradedančio kalbėti žmogaus.

{Steputė} 13 buto durys priešingoj laiptinės pusėj aikštelės pusėj nuo mano buto durų. Smalsumas – mano silpnybė. Nors ir esu 74 metų – girdžiu puikiai. Išgirdau žingsnius (Fone girdisi žingsniai). Pamaniau Indrė grįžta. Jau buvo laikas jai pareiti. 

{Mantas} Lauke lijo (fone girdisi lietus). Bent man taip atrodė. Buvo tamsus, šaltas ir niūrus rudens vakaras. Nekenčiu rudens.

{Monika} Užsukau pas juodu į svečius. Kamavo keista nuojauta. Skambutis į duris (fone girdisi skambutis) ir aš jau viduj.

{Steputė} Žvilgtelėjau pro durų akutę. Mergina (keliom sekundėm apšviečiamas Monikos veidas). Skambutis į 13 buto duris (fone girdisi tas pats skambutis). Mantas įleidžia ją vidun. Turbūt giminaitė.

{Mantas} Į svečius užsuko Monika. Monika – Indrės geriausia draugė. Mėgau Moniką. Ji daug šnekėjo.

{Monika} Indrė vėlavo. Aš tenorėjau atšvęsti įskaitą. Atsinešiau vyno. Mėgau vyną. Visokį. Jis praskaidrindavo nuotaiką. Leisdavo užsimiršti. Kartais per daug.

{Mantas} Užėjo atšvęsti įskaitos. Belaukdami Indrės atkimšom pirmą butelį vyno (fone girdisi pilamo į stiklinę skysčio garsas). Išgėrėm. Indrė vėlavo.

{Monika} Nebeištvėrėm laukti. Mantas atkimšo pirmą butelį. Man patiko Mantas. Pavydėjau jo Indrei. Draugiškai. Jaučiau, kad jam patiko tai, ką šnekėjau.

Šviesa išsijungia. 2 merginos ir vaikinas atsisėda ant scenos. Ant scenos išeina dar vienas vaikinas. Prožektorių šviesa apšviečia jo veidą.

-______________________________________________-

{Justas} Buvo darbo pabaiga. Nuspendžiau padirbėti ilgiau. Paprašiau Indrės palaikyti man kompaniją. Ji buvo geriausia mūsų firmos darbuotoja. Ji maloniai sutiko. Mėgau ją. Jos žvilgsnis buvo labai šiltas.

_---------------------------------------------------------------_

Šviesa ir vėl išsijungia. Vaikinas išeina, o sėdėję ant scenos žmonės ir vėl atsistoja į savo vietas. Vėl tas pats veiksmas su prožektorių šviesom, kaip ir pačioj pradžioj.

{Mantas} Atkimšom antrą butelį (fone girdisi pilamo į stiklinę skysčio garsas). Jaučiau, kaip sunkėjo Monikos liežuvis. Ji nusišnekinėjo. Atrodė žavingai nerūpestinga. Pajutau, jog ji mane traukia. Nesusivaldžiau. Pabučiavau ją.

{Monika} Netikėtai jis mane pabučiavo. Pamąsčiau apie Indrę. Nuvijau mintis. Niekas juk nieko nesužinos. Pabučiavau jį atgal.

Šviesa ir vėl išsijungia. Scenoje esantys žmonės atsisėda. Ant scenos išeina tas pats vaikinas. Prožektorių šviesa apšviečia jo veidą.

-______________________________________________-

{Justas} Daug nedirbom. Pasiūliau pavėžėti. Sutiko. Išleidau ją netoli namų. Išlipusi ji man pamojo ir nusišypsojo. Nuvažiuodamas dar vis mačiau jos akis. Dideles žalias akis.

_---------------------------------------------------------------_

Šviesa ir vėl išsijungia. Vaikinas išeina, o sėdėję ant scenos žmonės ir vėl atsistoja į savo vietas. Išeina dar vienas vaikinas. Scenoje jau 4 žmonės. Vėl tas pats veiksmas su prožektorių šviesom, kaip ir pačioj pradžioj.

{Darius} Priėjau namo duris. Nekenčiau namo, kuriame gyvenau. Netinkama vieta. Iš tolo pamačiau Indrę. Ji vienintelė šio namo paguoda. Jos šypsena ir pasaulis jau nebe toks niūrus. Palaukiau jos. Ji kaip visad maloniai nusišypsojo. Atidariau jau duris. Ji praėjo. Dar kelias akimirkas bandžiau nuraminti stipriai besidaužiančią širdį.

{Steputė} Po pusvalandžio vėl žingsniai (Fone girdisi žingsniai). Indrė. Išeinu į laiptinės aikštelę paplepėt. Mėgstu šią mergaitę.

{Darius} Užlipau laiptais. Indrė šnekėjo su Stepute. Steputė – namo pletkininkė. Nuo jos niekas nepasislėps. Su užuojauta pažvelgiau į Indrę. Žvilgsniai susitiko. Susigėdęs užlėkiau laiptais. Užėjau į savo butą.

{Steputė} Praeina Darius. Pasisveikina. Malonus jaunuolis. Norėjau užsiminti Indrei apie Manto giminaitę. Pamaniau – tebūnie staigmena. Grįžau į savo butą.

{Monika} Taip viskas ir prasidėjo. Mantas plėšte nuplėšė mano drabužius. Buvau per girta priešintis. O ir noro nebuvo. Mūsų nuogi ir dar nesušilę kūnai lietėsi, o viduj virė siaubinga aistra.

{Mantas} Ji pabučiavo mane atgal. Nepajutau, kaip atsidūrėm lovoj. Supratau, kad esam nuogi. Daugiau nieko nesuvokiau.

{Monika} Išgirdau rakinant durų spyną (fone girdisi rakinamų durų garsas). Ką nors daryti jau buvo vėlu. Atsisukau. Indrės ir mano žvilgsniai susitiko.

{Mantas} Į kambarį įėjo Indrė. Girdėjau šūksnį (fone girdisi šūksnis). Girdėjau ją bėgant laiptais (fone girdisi bėgimas laiptais). Dar vis nieko nesuvokiau.

{Monika} Ji net nesugebėjo kaip reikiant suklykti (fone girdisi šūksnis). Aiktelėjo ir išlėkė pro duris. Mudu su Mantu sustingę bandėm viską suvokt. Jaučiau, kad ir jis nieko nesupranta.

{Steputė} Nespėjau užrakint durų – šūksnis (fone girdisi šūksnis). Išlendu į laiptinės aikštelę. 13 buto durys atviros. Indrė nubėga laiptais (fone girdisi bėgimas laiptais).

{Darius} Netikėtas šūksnis (fone girdisi šūksnis). Pažinau Indrės balsą. Išėjęs į laiptinę išgirdau greitus žingsnius (fone girdisi bėgimas laiptais).

Šviesa ir vėl išsijungia. Scenoje esantys žmonės atsisėda. Ant scenos išeina mergina. Prožektorių šviesa apšviečia jos veidą. Jis siaubingai nubalęs.

____________________________________________

{Indrė} Bėgau Laiptine. Bėgau gatve. Girdėjau tik rudeninių lapų dūžius į betoną. Lyg kas verktų. Kažkas tikrai verkė. Skruostais tekėjo ašaros. Nekenčiau jo. Nekenčiau jos. Nekenčiau net savęs. Nekenčiau viso pasaulio. Mano viduje netilo balsas. Kaip jis galėjo. Su kita. Su mano geriausia drauge. Dar vis mačiau prieš akis juodu kartu lovoje. Dar vis jutau jos kvapo perpildytą kambarį. Dar vis girdėjau dejones.
____________________________________________

Šviesa ir vėl išsijungia. Mergina atsisėda ant scenos krašto, o sėdėję ant scenos žmonės ir vėl atsistoja į savo vietas. Vėl tas pats veiksmas su prožektorių šviesom, kaip ir pačioj pradžioj.

{Darius} Įlėkiau atgal į savo butą. Pro langą pamačiau bėgančią Indrę. Ji šluostėsi ašaras. Šią akimirką būčiau pasakęs, ką jai jaučiu.

Šviesa ir vėl išsijungia. Scenoje esantys žmonės atsisėda. Ant scenos išeina tas pats vaikinas. Prožektorių šviesa apšviečia jo veidą.

-______________________________________________-

{Justas} Nusprendžiau užsukt į parduotuvę. Išėjęs įsimečiau pirkinius į bagažinę. Lėtai pajudėjau. Privažiavau sankryžą. Iš tolo pamačiau užsidegusią žalią šviesoforo šviesą. Padidinau greitį

_---------------------------------------------------------------_

Šviesa ir vėl išsijungia. Sėdėję ant scenos žmonės atsistoja į savo vietas. Vėl tas pats veiksmas su prožektorių šviesom, kaip ir pačioj pradžioj.

{Darius} Mašina (fone girdisi stabdomos mašinos garas). Užsimerkiu. Suvokiu, kas atsitiko, bet negaliu patikėt. Greitoji atvažiavo labai greitai (fone girdisi greitosios sirenos garsas). Aš taip ir nesugebėjau jai visko pasakyt. Ir jau niekada nesugebėsiu (užsidengia veidą rankom. Girdisi kukčiojimas).

{Mantas} Lauke išgirdau staiga stabdant mašiną (fone girdisi stabdomos mašinos garas). Po kiek laiko išgirdau greitosios sirenos garsą (fone girdisi greitosios sirenos garsas). Pagaliau viską suvokiau. Buvo jau vėlu. Pavėlavau (užsidengia veidą rankom. Girdisi kukčiojimas).

{Monika} Pasigirdo čaižus garsas (fone girdisi stabdomos mašinos garas). Po kurio laiko atvažiavo greitoji (fone girdisi greitosios sirenos garsas). Dar vis buvau sustingusi. Nieko nedariau. Vis vien jau buvo per vėlu. Per vėlu viskam (užsidengia veidą rankom. Girdisi kukčiojimas).

{Justas} Staiga ant kelio iššoko mergina. Nespėjau sustoti. Išlėkiau iš mašinos.

{Indrė} Staiga pamačiau ryškią šviesą. Mašina. Nežmoniškas skausmas. Laisvė (mergina nueina nuo scenos).

{Justas} Ant kelio gulėjo Indrė. Kažkas iškvietė greitąją (fone girdisi greitosios sirenos garsas). Jie išvežė ją. Policininkai išvežė mane. O man prieš akis dar vis buvo didelės ir žalios Indės akys. Akys, kuriu daugiau nebepamatysiu (užsidengia veidą rankom. Girdisi kukčiojimas).

Išsijungia šviesa. Visi ant scenos esantys žmonės, išskyrus vieną merginą, išeina. Pasilikusi ant scenos mergina atsistoja scenos viduryje. Prožektorius apšviečia jos veidą.

______________________________________________

{Steputė} Ryte perskaitau laikraščių antraštes. Nelaimingas atsitikimas. Viršininkas ir jo pavaldinė. Turbūt vis tik ne Manto giminaitė.