Išvirkščia kalėdinė pasaka

Dabar šilti, tvarkingi, mano rūmai
Variniai puodai, kinų porcelianas
Tarnai baltom livrėjom, kvapūs dūmai
Ir pienas neišbėgs, ir neapkars šafranas

Lyg vynas liejas svaigūs aromatai
Tik dūsauja kampe vangus storulis
Didžiulį peilį begaląsdamas vis žvilgsnį meta
Labai liūdnai – lyg apsiverks, pažiūri

Sugagenu jam draugiškai, tačiau santūriai
Nuo savo sosto iš savos pintinės
Žąsis karališka, karališkos virtuvės
Su titulu „kalėdinė“ - mįslingu

Sode visus metus kaštonai žydi
Po jais man burtų žinomų žolynai gausūs
Perniek. Nenoriu vėlei grįžt į stiklo pilį
Paika karūna aukso kaktą spaustų