aš šimtą kartų
čia gatvę kirtau
o katytė -
paskutinį
+++
užspringęs laikas
pūkų gniutulu
verčiau numirs
nei
nors akimirkai
sustos
+++
baltos vėliavos
kalvų viršūnėse -
dangus nori taikos
+++
žalios gamtos rankos
ištiestos į dangų
maldauja
pasigailėjimo
savo stabų
+++
pagal komandą
kasdien
gesinam šviesas
nuvyti tamsos
ir šiąnakt
iki ryto
nepavyks
Gerb sololutia, - ar tu įsivaizduoji užspringusį pūkų gniutulu LAIKĄ? Mano manymu, tai įmanoma tik paviršiniam kalbos lygmeny, taigi šita eilutė - be prasmės suplakti žodžiai. Šie apmąstymai pateikti kaip vienas kūrinys, bet jų vienovę tenka įsiklabinėti; veikiausiai jos ir nėra, bet - tai autoriaus reikalas, aš nekibsiu. Ketvitas - nesusipratimas (stabai iššoka iš niekur, o žalios gamtos rankos irgi nekelia pasitikėjimo, skamba kaip iš "Žaliojo pasaulio", manifestiškai kažkaip). Trečias ir penktas - geri.
Kadangi du iš penkių sumaliau, duosiu trejetą. Talentas yra, kai kas gerai. Bet reikia kažko daugiau, nepakanka parašyti neblogą miniatiūrą. Poetas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Ačiū, Chaimas.
Gerb sololutia, - ar tu įsivaizduoji užspringusį pūkų gniutulu LAIKĄ? Mano manymu, tai įmanoma tik paviršiniam kalbos lygmeny, taigi šita eilutė - be prasmės suplakti žodžiai. Šie apmąstymai pateikti kaip vienas kūrinys, bet jų vienovę tenka įsiklabinėti; veikiausiai jos ir nėra, bet - tai autoriaus reikalas, aš nekibsiu. Ketvitas - nesusipratimas (stabai iššoka iš niekur, o žalios gamtos rankos irgi nekelia pasitikėjimo, skamba kaip iš "Žaliojo pasaulio", manifestiškai kažkaip). Trečias ir penktas - geri.
Kadangi du iš penkių sumaliau, duosiu trejetą. Talentas yra, kai kas gerai. Bet reikia kažko daugiau, nepakanka parašyti neblogą miniatiūrą. Poetas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Ačiū, Chaimas.