Su dirbtinu susižavėjimu

Kažkur aidės dar tavo žingsniai;
Kažkur dar prasimerks sulipusios blakstienos;
Kažkam dar pasakysi: “Labas rytas” tingiai
Ir slėpsiesi už jo kaip už mūrinės sienos.

Kažkas tave paliks ir tu kažką paliksi;
Kažkas nebegirdės dejavimų, niurzgėjimų;
Kažkas tave bučiuos kaip aš dariau tai meiliai,
Tik tai darys kitaip – su dirbtinu susižavėjimu...

Kažkas to neiškęs ir nepraeis pro šalį,
Prisipažins suklydęs, o tu atleisi jam...
Kažkas supras, kad tęstis jau taip daugiau negali,
Jei ne  -  daugiau nenoriu aš gyvent.

Kažkas dainuos kaip tąkart tą liūdna daina lyrišką.
Kažkas sau į rankovę, toks nusiminęs sriūbaus gailiai.
Kažkam tu pasakysi, kad taip daryt nevyriška
Ir su šilta ranka jį apkabinsi meiliai.

Kažkas nebetikės šviesa aplankant meilei
-Lyg sutemų namuos nėra nukritusios blakstienos...
Kol tu ramiai miegosi kažkas skaičiuos jas naiviai,
Tau slepiantis už jo kaip už mūrinės sienos.