Vis dar renkuosi, kuo būti

Bandžiau aš būti kasininku darbo vietoj,
Seniu, kuriam dar kartą eit prie jūros liepia,
Ežiu, prisėdusiu ant kaktuso palėpėj,
Ir lašeliu, kuris į snaigę virsti gviešias.

Štai kartą primuštu šunim lėkiau į būdą,
Kaip Hamletas dvejojau būti ar nebūti,
Buvau ir mokiniu, kurį pagavo rūkant,
Dar bėgau, “Eureka” rėkiau mieste be rūbų.

Man puikiai sekės liūtu staugti ir riaumoti,
Priiminėt Pelenės darbus, raukti nosį.
Ir dar šypsotis, šokinėt, dainuoti, ploti
Kaip daro tai, na, pavyzdžiui, varlė ąsoty.

Ir jei paklausit, kam vaidinti ir kvailioti,
Atsakymą išgirsit – neišbandžius nežinosiu,
Ar savo tikrą kailį aš dabar nešioju
Ir kokio pločio mano “aš” diapazonas.