Pakeliui

Aušra tenorėjo jausti tankiau alsuojančią savo krūtinę. Nerimastingai ir jaudinančiai spurdančią širdį. Nuolatinį skruostų raudonį. Karštį aukščiau pilvo, tvinkčiojimą papilvėje ir kojų smilkimą.

Klausantis iki kaulų smegenų įdomaus paistaliojimo narplioti Pauliaus vešlias blakstienas, glostyti antakius, įlipti į mėlynas akis, leistis išsišovusiu švelniu, ką tik nuskustu skruostikauliu iki apžėlusių žandenų. Atrasti naujai mielą nosį ir iš lūpų skaityti pasakojimą. Švelnių rausvų lūpų, per patį centrą sudrėkusių su retkarčiais išlendančiais baltais, tiesiais dantimis. Jausti tuščios burnos kvapą. Jo burnos, dabar kažką tau kalbančios. Leistis tiesiu kaklu per atsikišusį ir virpantį Adomo obuolį į apytamsę duobutę, pasklisti ant apvalių pečių. Pasislėpusių po velvetiniu juodu švarku, kuris paverčia Paulių tokiu disciplinuotu, griežtu ir autoritetingu. Jausti savo mažytį delną tarp jo ilgų pirštų, tarpais spustelėjančių, bet laikančių taip tvirtai ir tuo pačiu švelniai.

Žingsnis po žingsnio tarp eukaliptinių pušų, ant jodu kvepiančio smėlio, kuris išsibarstęs ant ir po eglišakių kankorėžiais, šermukšnių uogom, perkaitintom smilgom, sumišęs su asfalto žvyru ir bėgių anglių trupiniais. Geležinkeliu pro apleistus neogotikinius druskos sandėlius. Atsiduriant ten, kur karnizai dekoruoti dar prieš gerus 200 metų. Užverčiant galvas į pasiklydusius rustuotus akmenis ir nutrupėjusias baliustradas.

Atrėmęs tave į storo metalo tilto turėklus ir pats nulipęs laipteliu žemiau prisiglaudžia taip arti, kad atramų šaltis įsideformuoja i tavo kelius, bet to nesijaučia, nes tavo nugara ir jo krūtinė tampa dar nesusitingusiu, dar maksimalaus karščio lydiniu.

Trumpai stabtelėję sušildyti vienas kito lūpų ir skruostų, grindinys po grindinio, praeivis po praeivio atsiduriant apleistame angare, su metalinem karkasinėm arkom. Pilna salė kėdžių, sujuntų po penkias ar šešias. Štai tuoj baltą projekcijos paklodę nuspalvins spektrinis lazeris. Lengvas dulkių užesys prabils švedų kalba apie liundhundą, atnešantį nesutrupintą mormono kiaušinį. Kino juostos šviesa apšviečia veidus, bet tik iš priekio. Kontrastingas kino šviesos ir salės galo tamsos susidūrimas išryškina Pauliaus gilias akiduobes ir kampuotą smakrą, po kuriuo atsidūrė jos pakaušis. Nykščiai suksis ratais vydami vienas kitą ir beveik miegant nesinorės iš čia išeiti.

Šiek tiek krečia drebulys išsivijus iš šilto glėbio į žvaiždėtą šaligatvį. Tikėkimės tai neilgam. Tuoj sušilsit nuo saksofono ir karšto vyno. Girtas garuojantis apelsinas pasidalina jų burnose ir štai žemiau papilvės vėl spengia karštis. Nuimta įstrižai nuo jo krūtinės rankinė pasakė, kad bliuzo erotiška melancholika parklupdys tavo ir jo pėdas. Nuleidusi galvą, paremtą kiek žemiau jo pečių, stebėsi tamsaus mėlio kiek nutrintus džinsus. Jis paklaus, ko liūdi, ir išgirdęs atsakymą žaismingai nusikvatos stipriau ir stipriau glausdamas prie savęs.