keturi vėjai
tavo kūrybos arimuos
aplodismentus pūtė, stojos
ir aš tau plojau
tik kad iš kojos
įklimpęs vagose
juodose
tavo kūrybos
tavo skylės
visai ne juodos
jos/ji tik fonuos
nepaišo
žaibų
elektrinės audros.
o taip norėtųsi
įklimpti
ir išbrinkti
tėviškės
žemės gelmėse
audrose melsvose
šokti degančiame
lietuje
nebelaukti aušros
nes nieko ji
nedovanos
žemės purvinos
dulkės
tave ir mane
užklos...