vėl bandau save perrašyti
iš naujo
iš pašaknų
naktimis išvaikščioti
sau numirti ir
save prikelti
aš -- tik atgarsis dar
nedainų ir odžių
nebučiuotiems nesapnuotiems
laukimas amžinas ir neramus
pilstomo laiko kapsulės
skausmo dulkės nusėda ant delnų
neapšviestų nesulauktų
neapšviestų neišskaudėtų...
tiek daug išduota ir parduota daug
atiduodu kitiems
iš dar kitų paėmus
ir tampa paprasta viskas
nes manęs iš tiesų čia net nėra
nėra, nes
net nebuvo
- - - - - - -
gimsiu vėliau


KafeOlialia







