Tais tirpstančiais metais

paprastai snaigės ilgai tirpdavo
tavo plaukuose ir tik ant nosies
buvo viena tokia kur išnykdavo
nespėjus paliesti

tais metais
buvo daug sniego

prausėm juo savo sapnus
kad vėl pirštus sunėrę
sušiltumėm
viens kito
akių prieangy

ir balų
tais metais buvo daug

ir kojos šlapdavo kitaip nei pernai
ir tavo kvapą aptikdavau
net tuščiuose prieskonių indeliuose
dėžutėj su ledo inkliuzais
kai daiktai pro miegus
murmėdavo praeinančiųjų maldas

tais metais
savo palto kišenėj
aptikau miegantį vorą

snaigės mano plaukuose netirpdavo
taip gražiai užtat bendram sniege
palei šulinį be aukso obuolių
buvo daug mūsų pėdų
tais tirpstančiais metais