Matai, ten, prie fontano, trys senoliai rūko.
Pigia taboka užkimšę visas opas,
Monarchai apsisiotų sniego kopų.
Varsto akių langines,
Svarsto tiesas pragertas.
Matai kaip liūdnai savo geltonį deklamuoja?
Veidais romiais, kaip pakelės rūpintojėlių,
Vangiai nulydi skubančias paltuotas ledi.
Rankos sušyla
Viltį kišenėj užčiuopusios.
Tai kas, kad popierinę, kas, kad žalią?
Asmeninis galiojimo laikas eina į pabaigą;
Bulius nudvėsta - lieka Čikaga.