neliesk mano veido, prabėgantis vėjau,
pro šalį; į šoną; pas ją...
išpildamas degantį stiklą ant sniego,
paklausk ką galvoja tyla
apmirusios akys laukia tik miego;
į pūgą išeina diena,
nes man nepatinka kalbėtis per lietų
ir jausti kaip springsta kalba
ištvinsta tyla nelyginant upė,
nepakelia nieko, nes viskas išeina su Ja,
nes veidrodžiai dūžta iš lėto...
nes aš nepamiršiu Tavęs