. ... .. pasi..bars.....tyk. . ..

pasibarstyki kelią šukėmis sudužusio dubens... . . ... ..  ..  .
neatpažins kiti, kad tai ne smėlis...

o paduose įstrigs istorija rudens –
nenusigremš, nenusišluos-tys mėlis.


sustojusios rodyklės tik klaidas šnibždės.
vien prietarais tikėt norėsi.

saldus mel-di-mas prisiglaust – iš praeities.
sapnais norės į valandas tik-sė-ti.


pasibarstyki kelią šukėmis – išberk visas. ... . ..  . .. .
ir taip ilgai sugniaužusi jas laužei.

išraižiusios ant delno linijas žiemos
šerkšnu pridengs nuodėgulius beveidžius.