Gyvenimo pasaka...

Kai galvas puošia brolių Grimų mintys,
O Andersonas jau cigarą prisidegęs, kareivėlius
rikiuoja palei atšalusias mergaičių kojas,
Kai liaudis kasas Onytei pina, o ši
trečiajam broliui, kvailiui, slibinus jaukina,
Kai temsta neprašvitus, o švinta nesutemus,
Žolėj žaislai gyvenimą vaidina.

Ir laumės vakarais dugniniuos miestuos,
atėmusios žaislams gyvenimus,
Bodlero Paryžiaus splinuose vaidenasi.

Kai menininkai kuria krizę,
O savikritiškieji kritikai nukrypsta
į provokacijų lankas beplinkančias,
kai Darius ir Girėnas krisdami tėvynę šaukia,
o ji išduoda partizanus--


Susirenku žibintų šviesą užantin-
Išalkusius vaikus gana jau pasakom maitint.