kai (jeigu) išmoksiu

naktis
gal mėnesiena gal sniegas švyti
už kapinių tvoros eilės kryžių antkapių
iš mano kvėpavimo beveik nekyla garo nes beveik atlydys
po žeme dviejų metrų gylyje visada plius dešimt
jūs gulite visi eilėmis atsukę kojas į ketvirtąją vidurinę mokyklą
jūs turėjote gal būt diametraliai priešingas svajones
dabar jūsų visų rankos vienodai sudėtos ant krūtinės
jei nuimtume dviejų metrų žemės sluoksnį tai būtų akivaizdu
jūs gulite visi vienodai nesvarbu beržo ar klevo šaknys tarp kadaise buvusių mylimų pirštų
vien tik vardai datos ir kas tokie liūdi
prašau kurie negulėsite tada iškalkite mano svajonę akmenyje
mokiausi mylėti žmones
jus