Žiemos invazija į rudenį

Žiema, įsikibus į varganą rudenio sprandą,
Pribaigia, išsiurbus visą gyvybę iš lapkričio.
Apakęs vėjas savęs pusnyse neberanda,
Siautėja pūgos iš saulės negaudamos atkirčio.

Kūrendami sniegą, vargšai šildosi veidus,
Alkį malšina godžiai žvaigždes nužiūrėję.
Iš ryto glėbio pabėga naktis įsižeidus,
Negrabiai skubėdama rėžias ledo alėjon.

Rudens verkiančio ašaros stingsta į sniegą.
Šaltis ant lango rašo botanikos rašinius
Ir šaldo smurglį, panosėje kybantį diedo,
Dūmus pučiančio riebius tarytumei lašinius.

Žvarbulys įžuliai svečiuosna inkšdamas prašosi,
Keikias pūga, prie stulpo prišalus liežuvį.
Žemė sustyra, žaizdotomis snaigėm nušašusi,
Žiema pribaigia visus, kas rudeny dar nežuvę.