Pabudau Vilniuje ir pamiršau apie Naujajį Jorką.
Tavo plaukai degė ant pagalvės ir vaizdavo visatos maketą.
Atsikėlęs, supratau, kad vis dar esu Naujajam Jorke.
Kraštovaizdis neapibrėžtai palinkdavo veikiamas mano lyties.
Tavo lytis nerangiai skraidydavo.
Kojų pirštais liesdavai ežerų paviršių, sukeldavai rato pavidalo bangas ir atidarydavai uždarus ratus.
Mūsų vaikai kildavo eskalatoriumi paviršiaus link prieš pat gimimą.
Atverdavau tavo lūpas – judančias žemes.
Nepaisant tylaus ir šalto kosmoso, kuriuo kvėpavai, buvai šilta ir skambi.