Celė

Kas rytą vis matau
Pro savo celės langą
Kaip saulė lipa vis aukščiau
Užgoždama padangę

Mažutis langas į pasaulį
Rytinis paslaptingas dulkių šokis
Ir gaila, kad kvadratinė man matos saulė
Gaila - norint rėkti, čia negalima žiotis

Jaučiu kaip spinduliai paglosto kojas,
Uždegina žaizdas žalia ugnim
Pavargę, sužalotos rankos moja
Pasiekti laisvę bando jos mintim

Suglebęs, sumaitotas kūnas
Venos - subadytos žirklėm, ištrauktais laidais
Ir kraujo klanas veržiasi pro lūpas
Nėra tiesos iš to ką tu laikei jausmais

Beviltiškas šliaužimas keliais,
Aklas ieškojimas kažko ko nematei
Suklumpu, žiurkės man į plaukus velias
Tiesa kur? Kai jos dabar taip reik

Asfaltas ašarotas ir kraujuotos sienos,
Gyvi lavonai sergantys maru
Kas verčia, kas uždaro mus į celes?
Meilės ligonius užkrėstus melu

2004 11 10 01: 40am Trečiadienis