[A->B]

aš sutverta trumpai kelionei
iš taško A į tašką B
neišmintu taku.tyliai dejonei
sakau-kentėk,mergyt,kentėk...

  jis veda,o man tereikia eiti
  į šlapią,šaltą žolę bristi
  pasitikėjimui paduoti ranką,sako reikia-
  nenusižeminant paklusti

  aš taip bijau pakelti galvą
  ir atmerktom akim žiūrėt pro šlapią stiklą
  į tai,kas pranašauja kelio galą
  kur ant kalnelio manęs jau laukia tikslas

aš neskubu.man į nugarą kvėpuoja šaltis
žinau,į tašką B ropom roposiu,jeigu lieps jis
ir vis dėlto aš sutverta trumpai kelionei,o
Jus man taip primins
                    mažų žvakelių liepsnos...


                                -2003-