Skambinau aš tylą naktyje,
Pro atviras duris įspruko rūkas,
Ištirpdė pasaką manuos sapnuos,
Paliko šalčio mėlynąjį šaltį,
Rytdienos rytojaus gaivą,
Viltį iškeitė velniop į neviltį,
Meilę po kūną išbarstė,
Laimė mirčiai palaidojo,
Sąžinę skausmu išgraužė,
Baimes atmintin įspraudė,
O aš sėdėjau tyliai tamsoje, ir skambinau rytojų...