užmerki akis vokais užkloji paslepi
savo pasaulius jų niekam nerodysi
plynės išdrikusios dangūs pakrikę
raudoni plaukai ir kraujas ant sniego raudonas
gniauži savo svajonių ateitį sustingusiam kumšty
o po grumstu nutyla niekuomet neturėtas dabar