III. PACHISI [iš serijos ŽAIDIMAI]

*Pachisi: žaidimas, kurio metu keli žaidėjai bando greičiau už kitus pasiekti savo galinį laukelį, tačiau dažnai tampa kitų žaidėjų nukertami ir turi sugrįžti į pradinį laukelį, iš kurio, išmetę 1 arba 6 akis, gali pradėti kelionę iš pradžių.


Važiuojant lygiu automagistralės keliu kažkurią pilko vaizdo akimirką staiga suvoki besąs kitame pasaulyje: iš priekio ir nugaros driekiasi kelias, iš šonų- žali laukai arba miškas, ir pamažu supranti, kad vaizdų seka ir jos logika čia nebe ta, kokia buvo pasaulyje. Pasijunti lyg atsidūręs žaidimų kambaryje, apklijuotame pastoviu kelio priešais tave vaizdu ir keliais tai išnykstančiais, tai atsirandančiais objektais, galinčiais staiga pavojingai persikelti iš galinio veidrodėlio į tavo pašonę arba atvirkščiai. Iš pradžių įsitempęs nesulaikai vairo, o vėliau nurimęs įsijungi muziką ir ramiai mėgaujiesi šiuo intensyviu stovėjimu vienoje vietoje, kuris tiesiog spengia prasme. Sėdi patenkintas ir išsišiepęs kaip elektrinėje kėdėje, virpinančioje malonumo receptorius. Maigai pedalus, o širdyje gera ir ramu, o už laukų leidžiasi saulė ir prieš akis dangus toks žydras ir didelis, ir toks švelnus didelis greitis kirba krūtinėje kad dabar nors imk ir nusišauk. Ir jūs važiuojate su šimtais kitų automobilių, visi tokie broliški ir sinchroniški, ir atrodo, kad dangus tarsi kunigas palinkęs virš kelio pašventina savo avis, ir jūs einate, šliaužiate tūkstančiais šiuo keliu tiesiai į niekur. Pažiūrite pro langą į savo gyvenimą- žmones, klevus po palange ir mašinų signalizacijas naktimis, ir norisi tik nusišauti ir amžinai pasilikti ramiame burzgime, maloniai lygiai ir prasmingai judančiame į save, tokiame glotniame ir tikslingame koks tavo gyvenimas niekada nebus. Paglostai ranka minkštą fotelį, kurį laikui bėgant įsitaisei automobilyje vietoj kėdės, pasiimi iš šaldytuvo, kurį įtaisei vietoj keleivio sėdynės, butelį šalto alaus ir galvoji, kada po galais visa tai baigsis. Iš pašto dėžutės, kurią įtaisei prie durelių, pasiimi laikraštį, tačiau suirzęs nusviedi į šiukšlių dėžę, nes nekenti spaudos. Nes net nepastebėjai, kaip didžiulį kelią, niekada nesibaigiantįir nesiblaškantį, apstatei stalais, sienomis ir foteliais; šiukšlių dėžėmis ir vazonais baltoms pelargonijoms.