Ne Jis

Aušroje paklydęs
Saulėlydis teka.
Vėjas ramina
Jūros siautulį.
Žemė iškvėpia
Gėlių kvapą,
Miškas jai pritaria
Ir tyli šnaresiu.

Medžiai - į dangų.
Namas po medžiais.
Žvakėm užgesusiom
Švyti ir šoka.
Dykumos šokį –
Šokį oazės,
Tik beduinams.

Akys kur seka,
Regi tik sniegą -
Vasaros sniegą
Dar nepustytą.
Žodžiai pradėti
Ant kalno keteros,
Žodžiai iš niekur,
Žodžiai į nieką.

Niekas į žmogų.