Nelaimingų kupė. Palubėj plevena laikas

Vaikas, kramtantis šiaudelius,
Atviras tik stebėjimu,
Ir vyras, tamsiais akiniais,
Žvelgiantis tik į krūtis,
Ir vagis, savo turintis tik plieninį grindinį,
Kad  neprasmegtų žemėn iš gėdos,
Ir paauglė, kurios liežuvis auskaruotas
Su vienu tik užrašu: „Mulkiai jūs visi”,
Ir tik šlakelis šlakų ant damos,
Flirtuojančios su jaunuoliu, veido,
Ir jaunuolis, susikūprinęs tik
Nuo būsimų gyvenimo sunkumų naštos,
Ir šermukšnio šaka senutės rankoje,
Nulūžtanti tik kartą,
Ir tarnautojas, neturintis laiko
tik žvaigždėms stebėti,
Ir moteris, dovanojusi savą sveikatą duktėms,
Kurios gražios tik akys,
Ir žemė po traukinio bėgiais,
Tarianti: „Tu skaudink,
tik mylėk mane, žmogau”,
Ir aš, nes tik tavo purūs žodžiai
Man moka susivyti į akmenį.