Ar tiktų kūriniui pavadinimas: Nieko nesuprantu?

... ir staiga pasirodė ji...
susišiaušusi
su kuo gi čia taip?..
visų akys nukrypo į mane
mane?
manim?
o tas naivumas...
jo nemačiau
tūkstantį dienų
„dear girl
(drįstu kreiptis)
man sunku
suprasti
supaisyti
iš kur tas naivumas
(kaip ir aš)
žinau
negalėtum nuvaikyti jo
nuo lūpų
ir dėl to gyventi
verta
manai kad nesvarbu
kaip atrodysiu
po mirties
ir neįsivaizduoji manęs
padauginusio
paduodančio rūbininkei
žetoną
sakančio:
„viską perku!
viską! “
buvo skaidri naktis
dabar išgaravo
bet ją dar jaučiu
ant tavo antakių
(tikiuosi
niekada nepražilti)
sugalvojau tau vardą:
Jaunesnė
sukramtyk mano metus
ar primena tas skonis
medų?
dešimt minučių
kai buvai regima
pasaulis sukosi vis dar
į tą pačią pusę
(girdžiu: „juokauji? “)
o vienuoliktą minutę
pasaulis ištirpo
lyg žodis
pavirtęs į pasaką
ir įskridęs atgal į burną
(kurgi ta laiminga pabaiga?)
atsimenantis
jog buvo vienišas
toje pasakoje
ir vienas
koks jis?
pasipuošk šia akimirka
kai ji baigsis
tiesiog pažiūrėk
kur suka tavo kelias
kurį liečiau atsiklaupęs...
jau ne...
bet matau
kaip spindinčiom akim
pro langą daugiaaukščio
tolsti dangumi
tokia pat veido išraiška
išdidi (?)
apdainuota
Jaunesnė“
ar Lemties delnai
vis dar tokie lengvi?
– – – – – – – – – – –
– – – – – – – – – – –

2004-11-07