Aš sėdžiu ir rašau…
Užsimerkiu ir žvilgsniu įrašau
į saulės blyksnį savo nerimą
(išnyk!);
pirštų galiukais braukiu
per ribuliuojantį ežero paviršių
ir žinau, mano mintys
liks
(kaip strazdo giesmė nakties virpuly…);
švelniai nupučiu debesis,
kad lapas liktų švarus –
pradžia visados sunki.
Aš sėdžiu ir rašau…
slaptais ženklais
dulkėse
- išsivalyk voratinklius, apkiautėle!
Rašau dabar, kad žinotum
Tu.
tik Tu.
kur ieškoti
(pamiršau pasakyti –
nežinau, kuo skiriasi giesmė
strazdo,
volungės,
lakštingalos)
ar mokėsi pasinaudoti beverčiu
kelrodžiu?
2002 12 28