Apšalusiom galūnėm
Sklinda vėjo sūkuriai –
Ruduo galiūnas grįžta kovai.
Aš nematau, žmogus, namų
Ir velniai žino kur
Aš pardaviau save už dyką.
Ledais raižyti medžiai
Ant sostų vieškeliuose stovi,
O aš nematomas per sniegą
Einu namo – į žiemą.