...tik...

...nezinau kodel bet sumaniau parasyti viena is savo svajoniu...ja as radau vakar tarp savo atminties senienu,apdulkijusia ir jau praradusia spalvas...as ja atsargiai nuvaliau ir vel paslepiau tarp sendaikciu...
'...as noreciau guleti nedideliam,baltu smulkiu gelyciu pasleptame lauke ir stebeti tamsu zvaigzdeta dangu,melancholiskai slenkanti menuli...as nieko nemastyciau,nekurciau...tik retkarciais pasvajociau...stebeciau,kaip dangu is leto aptraukia juodi kamuoliniai debesys ir pradeda lyti...lietus vis stipreja ir stipreja,kol virsta galinga uzmarsties srove...as atsistoju ir nueinu miesto gatvemis...zibintu sviesose zaidzia sidabrines,auksines lietaus gijos...einu is leto...koja uz kojos...ir taip retas skubantis,susiraukes praeivis piktai nuzvelgia:'beprote'...as tik nusisypsau ir toliau zingsniuoju merkiama lietaus gatve nieko negalvodama,nemastydama,tik retkarciais pasvajodama...'