Prie lietvamzdžio, šalia knygyno
Pririštas šuo alsavo, iškišęs liežuvį savo.
Vėsino kūną paslėptą juoduos gauruos,
Mąstė, gal šiandien gaus paėst namuos.
Pabodo jam tas dvasinis penas,
Kuriuo maitinasi šeimininkas.
Jam rūpi dešros galas,
Kūrį šįryt priglaudė stalas.
Išsišiepė dantys, seilė nutįso,
Akys išsprogusios vyto.
Nieko naujo neatneš rytojus,
Nereguos net ir sulojus.