Tokie būna rytai
kai atsikeli šeštą - -
salsvi, kvepiantys kava
ir dar tamsoj paskendę.
Tada lipi laiptais į
viršų ir galvoji apie tylą --
toliai
tyloje.
Ir taip gerai.
Tada užaugi. Vėl per daug
nebegalvoji apie skausmą
apie jį.
Turi velnioniškai daug
priežasčių. Ir gerai.
Antraip išprotėtum
Tada keltumeis antrą popiet
ir niekada nerastum
kavos ir tylos
prasmės ir lengvumo...
Todėl ir keliesi. šeštą ryte.
Todėl ir žiūri, kaip
teka saulės ir ima
bruzdėti žmonės
ir šlavėjai nuglosto pėdas.
Todėl ir šypsaisi išeidamas...
Taip taip... tiktai todėl...