Či Či

Ne,
Mažasis Prince, mėlynų akių,
Ne, o ne -
Ne šią savaitę.
Juk vasara
paliko neišdildomą žaizdą
žaibu.
Prisimeni?
Dabar juk tu savoj Planetoj
pas savo ryžą storą Rožę.
Ar tu laimingas?
Ne, o ne...
Verčiau pamiršk mane -
ne vienas toks Princas per savaitę
praveria mano bakalėjos duris.
Aš jus matau,
o Vyrai!..
Vienas nosį krapšto,
Tas degtukų prašo,
Tas - duris pravėręs,
kaip žvėris pašėlęs -
viską aš matau.
Ir tave jau pamiršau...
O Prince!
Kai būsi vėl išvykęs,
aplankysiu tavo namus -
ten dailus liokajus
tvarko rūbinės kampus.
Įteiksiu paltą ir nieko
nesakius
prisėsiu ant kušetės

. . .
Oh Bello Či Či!
Aaa...
Aaa...
"Žė cem mon amūrh... "
O pačiam įkaršty
liokajus prabyla itališkai:
- Uh...

. . .
Aš  turiu žiebtuvėlį geltoną.
Jis turi cigaretę.
Kas bendro tarp mūsų? -
Smailianosiai...
                Batai.

. . .
Cigaretė - karšta moteris,
nuo tavo lūpų net dūmais
pratrūksta.
Nereikia muzikos.
Nereikia žodžių...
Man reikia tavęs -
O Prince!
Bet...
Tu turi cigaretę,
o aš - žiebtuvėlį.
Jis irgi karštas.
Karštesnis nei tu...

Aš atsistoju
"Bus tų vasarų"