grindinys nr.1

išvogsiu tyliai aš iš patalo tave
ir lietui lyjant
amžinąją meilės maldą
tau kartosiu
(ar žinai, kad tuos maldos žodžius
pavargęs nuo aušros man rytas
pakuždėjo?)

kad vandenys visi
subėgtų į upes
(ne į kanalizacijos vamzdžius, kaip
pameni - tada)
kad rytui bundant
ežeras lelijomis dainuotų

išvogsiu
tu tik pažadėk
kad niekada daugiau
tu taip ilgai
ant grindinio
nebemiegosi