už uodegos

už uodegos pastveri
prošal lekiančią mintį
besiblaškančią pakiši po pažasčia
nuramini, nuglostai
pašnibždom jai kalbi bet ką
o nurimusiai į akis pažvelgi
tau linkteli ir pasako "taip"
ir užrašai, kol nepamiršai,
tą už uodegos pastvertą mintį
kol ji taikiai pakenčia
keisčiausią transformaciją -
virtimą iš uodeguoto nieko
į pieštuko pėdsaką...