Prakeiksmas tu, kad esi,
Kad gimei nelaiku - išsitrink,
Klaupkis prieš kryžių malda ir tikėkis -
Jis gal ateis, jis gal atleis
Visos dienos kaip tyčia, klajojimo pilnos
Tiek kelių pramintų neatmena niekas
Tik žmogelis sau vienas - kankinas galvoja,
Kas jis per daiktas,
Sapnas ar niekas
Drebančiom rankom perskelia tyla,
Isterišku žvilgsniu nustelbia lietų
Nuo šaligatvio siauro ašaros dyla
Kaip reiks gyvent - kaip reiks mylėt.
Klyksmas beribis išblyškęs - tai glūdi paslaptis
Kas ji tokia atsakyki - gal tai svajinga viltis,
Išsitiesia baltas takelis - kiek aidų tylumoj
Saulele motule, prašau, laiminki mus.