Kareiviui

Mes tau patiesim, akmenim pagrįsim minkštą guolį
Duosim tau erškėčiais pintą, nuo mirties karūną.
Tik eik į karą su mumis, kariūne, gerbiamas, šaunuoli.
Mes tinkamai kariausim silpnu ir beverčiu tavo kūnu.

Duosim gerti tau, kai būsi jau iš troškulio nudvėsęs.
Valgydinsim, kai dūlės sudžiūvę kaulai, gyvių suvarpyti
Padėsime kovoj, kai su malūnais vienas galynėsies,
Nurodysim pietus, nors eisi priešingai, į kitą kryptį.

Nebijok kovotojų kitų, kurie po žemėm dulka,
Nebijok granatos savo burnoje ištraukti žiedo
Mes sugausim, lekiančią į liūdną tavo veidą, kulką
Mes surasim tavo galvą, kuri nuo kūno rieda.

Duosim kiek reikės tik – ginklų, peilių, automatų -
Tik nebijok kariauti vienas prieš šimtus galiūnų.
Mes tau atlyginsim mirtim – prisiekiam – Dievas mato,
Karūnuosime uždėję ant galvos vinių karūną.