Fatališkas

m.

Prieš penkiolika miegančių šviesmečių
Atsimerkė trečio dalyvio akis-
Atsimerkė, kad rastų mus miegančius-
Klampų sapną nutvilkė ugnis.

Kiaurai matantis žvilgsnis įgėlė-
Jie pabus ne kartu, bet kiti-
Kitokie, nei kasdien atsikėlę,
Ne šalia, bet kaip niekad arti.

Ir Trečiasis galvodamas šypsosi vėsiai:
(Jis pabunda prie moters, Ją kelia mama) –
Jie viską pamirš- tiek sapną, tiek tiesą-
Nes turi būt švarūs, kai ištiks Ta Diena.

Ir prieš Dieną Jie pabudo nemigę-
Antklodės sunkios, lova kieta,
Nieko netrūko, bet visgi pristigo
Svarbiausio- Jie niekad nebuvo šalia.

Ir tada pirmąkart susitiko.