- Tyliai vaikšto.

Kadaise plytėjo
Pievos ir lankos,
Ir tirpdamas gyveno
Mažas angelas sargas.

Ten veržėsi uoliai
Gyvenimo fontanai,
Dalelėmis plukdė
Giedrą ir laimę.

Bet naktis dūminga
Lėtai traukė tyrumą.
O kartą išspjovė
Aikštingai, tik jau
Subjaurotą.

Ir dabar tu gręžies
Lūkesčių ragauti,
Bet liko tik kiek
Beržo ir liepos
Lapų sukrauta.