Kitą kartą sušilo užjūrio vėjas, drauge sušilo ir abejonė, tupėjusi ant palangės jau kelis sezonus – niekaip iš mados neišėjo.
Ir pasisodino ant palangės dideliausias tulpinas (vietoj abejonės). Dabar lauks pavasario, kol žiedą sukraus...
Tuomet karalaitė gaus dovanų – žiedą ant piršto su abejonės akutėm, kurios daug mato, bet nieko negirdi.
Radiatorius, gyvenąs aukštu žemiau sušuks:
- Juk akys neturi ausų!
- Na ir kas, juk karalaitė ne ant žirnių miega! – atkirto konservuotų žirnių stiklainėlis nuo fanierinės spintelės.
Bet atėjo žiema ir nebemyli niekas orlaidžių.