ar ateisi
manęs pasiimti
į vidurį upės
upės dugnu
vaikštinėja
upinės fėjos
lyg podiumu
aš niekaip
nepasirenku
savo kranto
undinės
neturinčios kojų
iš apmaudo
bėga į jūrą
viename
laukia ledo
kitame renčia plaustą
upės viršumi
vaikštinėja
tik rūkas
ir visokie keistuoliai
o aš tuo metu
pas tave
žuvimi išplauksiu


vilnelė vėl




