Jazz 4 Jozephina

Kai vasarą pražysta sniegas,
o saulė išsilydo tamsoje,
praskiestas viskis tampa mielas
net rytą pasitikus su kekše.

**

Ant raudonų dangaus karpatų
nuskintas balto vyno avilys,
nagais laižytas paukščių takas,
ir vaikas, užaugintas mintimis.


Iš laikraščio kirpta naujiena [, ]
šamano surūkytas morfeinas,
kalėjime užgimusio indėno
pasaka - tebuvo pamišimas.


--

Skersai per Romą, Izraelį,
Taizę - Aliaską - Kalvariją,
ar kitą Dievo pagerbtą bordelį,
aš išnaršiau, bet - Džozefina..

Kodėl nepasakei, kad sniegas,
net ir iš popieriaus, net ir netikras,
nežydi vasarą, nei žiemą,
nes kekšės žvilgsnis -
suvaidintas.



**

- Ko nors dar pageidausit, Pone?
- Stikliuką viskio - ir kekšę kitą!