Iš ašarų išeina žiedas
Apvainikuotas spurdesio širdies krūtinėj
Prašiau pažvelgt pro langą. Sniegas.
Iškrito vakar paskutinis.
Ir nežinojau tikro tavo vardo
Užpustė sniego dulkės jį ištrynė.
Rašiau po vieną raidę, veltui.
Pradingdavo akimirksniu net paskutinė.
Parklupdžiusiai sielvarto pūgai
Pastačiau urną pavasari.
Rasotam išaušusiam rytui
Nusišypsojau dar kartą.