Paskutinis natos aidas dar ilgai spengs tyloje. Aš sėdėsiu. Sėdėsiu ir lauksiu, kol priėjęs kažkas irgi prisės. Sėdėsim. Ilgai sėdėsim. Nežinau, ko lauksim ir ko nelauksim. Tik sėdėsim. Galbūt pribėgs šuo, norėdamas lyžtelti ranką ar tiesiog apuostyti. Gal atskris kokia varna ar karvelis ir nutūps šaia. O gal atlėks koks vaikutis, išsilaisvinęs iš mamos rankos ir atkiš mums saldainį...
O mes tik sėdėsim. Ilgai sėdėsim...