Išgenėjau šiandien tankiai
suaugusius prisiminimus;
didžiulį aukurą sukroviau
dienai išeinant,
uždegiau fakelą ir
ėjau prieš laikrodžio
rodyklę penkis ratus,
kartodama maldą;
krito rasos, lapai, žaibai
dangūs vėrėsi spalvoti,
netikėk – ne ragana aš,
tik truputį
– dėl tavęs –
beprotė...