Atgal

Kai ir vėl subyrės saulė
Į mažus raudonus blizgučius,
Prikelsiu žiogą,
Kur sušalęs smėly ir
Uždainuot paliepsiu
Senas vaikystės lopšines.

"Rieda kiškių troleibusai... "
Atgal, kur pro
Lovytės groteles kas
Vakarą iškišdavau kojytę,
Ir pro kamputį durų
Šypsojosi mama.

Ir vėl spalvota
Kaladėlė viršūnėj stovi
Pasakų pilies, o po
Šaligatvio plytelėm
Gyvena milžinai
Iš paslapčių šalies.

Ir kada nors, prisiekiu,
Gyvensiu aš "čimodane",
Nes žmonės sendami
Visai praranda ūgį.
Ir lėlės naktį iš
Tenai juk nepabėgs...

Ir vėl iš šukių
Gimsta saulė, paraudus
Po šaltos nakties,
Sugrįžta kiškių troleibusai
Iš jau pradingusios
Ir paslaptingos praeities.