šešėliai

guli tu
kryžium
ant žemės
juodos
ir
jauti
kaip šešėliai
tave
mindo
tu
nematai
veidmainingos
kančios
bet žinai
kad žmogiškumas
a-p-t-i-n-g-o
kita diena
ir vėl viskas
iš naujo
bet
artėjant
vakarui jauti
kaip beldžias
šešėliai
p-i-k-t-i
ir vėl
gulies ant
žemės
juodos
saujoj
tavojoj
vanduo
tikies jame
rasti
stiprybę
bet pamatai
fatališką
t-e-i-s-y-b-ę