Manoji egzistencija -
tiesiog būtis
be išminties
jau nebepakeliama dėl
buitinės trinties
veda prie savanoriškos tremties
už racionalumo sienų
sėdu į traukinį, puškuojantį ant
potencialaus chaoso bėgių
link savi-destrukcijos
pagal depresijos instrukciją
jaučiuosi tarsi byranti konstrukcija -
absoliutaus bankroto situacija,
o iždas tuščias -
ir nė menkiausių išteklių pakelti smukusią produkciją
rodyklė leidžias vis žemiau, arčiau ribos -
redukcija...
Balansas nuo cinizmo iki nihilizmo,
su suicidinėmis priemaišomis
ir diagnoze - nervinis alkoholizmas.
Lyg voverė rate atgal į pradžią bėgu:
krentu-keliuos-ir vėl krentu...
stebi, vis nenustoji užsirašinėti ir žymėti
(ką tu manyje matai?)
kai baigsi savo tyrimą,
prašau, išjunk laboratorijoje šviesą,
tada kamputyje stiklinio šalto savo narvo susiriesiu,
gal užmigsiu -
norėčiau bent truputį pailsėti...