ir visos stotys
kuriose miegojai
dabar jau pilnos praeities
tu ateini
taip gūdžiai
atsisėdi
[gal užsirūkai]
sakai kalbi ir klausi
o visos stotys
kvepia vakarais
aš nežinau ir aš
nemoku
sušildyti tavęs
ne mano anos stotys
ne mano tas laukimas
ne mano lietus
ir ilgiausi pasaulio vakarai
ne mano
aš pabudau pabuvau pamaniau
gal suprasi
bet ne
ne mano tavo stotys
ir aš ne tavo